„Likimo simfonija“ liepos 6-ąją skambes Šiaulių ir pajūrio klausytojams

0


Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną minės itin darbingai. Šios Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulės“ kolektyvas liepos 6-ąją surengs net du nemokamus koncertus.

Ludwigo van Beethoveno Penktoji simfonija (Simfonija Nr. 5, c−moll, op. Nr. 67), dar vadinama „Likimo simfonija“, 13 val. skambės koncertų salėje „Saulė“, o 20 val. – Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje tarptautinio muzikos festivalio „N žemė 2024“ atidarymo koncerte „Valstybės diena“.

Ta proga prie Šiaulių kamerinio orkestro „Camerata Solaris“ prisijungia dar 13 vilniečių muzikantų ir kolektyvo išaugs iki mažojo simfoninio orkestro – sinfoniettos.

Kaip vyksta pasiruošimas šiems koncertams, kuo ypatingas bene populiariausio pasaulyje kūrinio atlikimas, ir kaip jį planuoja įamžinti „Camerata Solaris“? Atsako orkestro meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis.

Vilhelmas Čepinskis | Olenos Muzychenko nuotr.

– Maestro, kodėl L. van Beethovenas ir būtent Penktoji jo simfonija?

– Orkestrui žengiant į toliau, tobulėjant, norėjau jiems iškelti iššūkį – įgyvendinti L. van Beethoveno Penktąją simfoniją. Šis kūrinys – viena iš simfonizmo viršūnių ir ją atlikti save gerbiančiam orkestrui yra būtina. Ar mes tam pasiruošę? Muzikantas niekada iki galo nebūna pasiruošęs, bet mes prie šio kūrinio atsakingai dirbame nuo pernai metų, todėl tikiu sėdėti.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate repetuodami?

– Didžiausias iššūkis – labai labai greitas šio kūrinio tempas. Mokomės groti būtent „beethovenišku“ tempu, kuriuo autorius šį kūrinį parašė prieš daugiau nei 200 metų. prieš orkestrai simfoniją šią groja maždaug 25–30 procentų ramiau.

Visokių sklando versijų, kodėl tas kūrinys toks greitas: gal L. van Beethoveno metronomas – prietaisas, skirtas muzikos kūrinio tempui nustatyti, buvo sulūžęs, gal kompozitorius tą kūrinio greitį neteisingai matavo – ne metronomo rodyklės galu, bet apačia. Dar vieną patį fiziškai bandžiau patikrinti, ty vadinamoji „dvigubo bito teorija“: kai ritmas skaičiuojamas ne „vienas, du…“, bet „vienas ir du, ir…“ – dvigubai lėčiau. Bet nei viena iš tų teorijų nepasitvirtina, ko gero reikia priimti faktą, kad Penktąją simfoniją tiesiog reikia groti greičiau, nes autorius taip parašė.

– Koks Jūsų asmeninis santykis su šiuo kūriniu?

– Labai simboliškas (šypteli – aut. pastaba). Likimas mane prieš penkerius metus atnešė į Šiaulius, o dabar noriu, kad Šiauliams skambėtų mano vadovaujamo orkestro atliekama „Likimo simfonija“. Ji buvo labai mėgstama mano tėčio (smuikininko dirigento Stanislavo Čepinskio – aut. pastaba), ją girdėjau nuo vaikystės, pats ne kartą grojau studijų Niujorke metais.

Liepos 6-osios koncertų Šiauliuose ir Nidoje pradžioje paimsiu trumpam smuiką į rankas, bet tik tam, kad atlikčiau kaip įžangą skambėsiantį J. Naujalio, Maironio kūrinį „Oi neverk, Matušėle“. Vėliau vairuosiu laivą, kaip dirigentas.

Mintis diriguoti Penktąją simfoniją, ko anksčiau nesu daręs, man kirbėjo jau seniai, tačiau ilgai galiu jos įgyvendinti, nes buvome dar per silpni kaip kolektyvą, fiziškai taip pat padaryti. Dabar esame pakankamai sustiprėję.

– Šiauliuose ne tik nuskambės koncertas „Likimo simfonija“, bet jo metu bus daromi garso bei vaizdo įrašai. Kodėl Jums svarbu įamžinti Penktosios simfonijos atlikimą?

– Pirmiausia, tai yra svarbu mūsų „Cameratai Solaris“ kaip kolektyvai, „Saulės“ koncertinei įstaigai – tai mūsų istorijos, orkestro muzikinio gyvenimo įamžinimas. Tikiuosi, kad sugrosime taip, kad vėliau nebus gėda ne tik garso įrašą išleisti CD, bet ir vaizdo įrašą išleisti DVD formatu, jie galėtų virsti puikiai reprezentaciniais suvenyrais.

L. van Beethoveno Penktoji simfonija visus tuos daugiau nei 200 metų, kiek jis gyvuoja, turbūt yra labiausiai grojamas kūrinys pasaulyje. Parašyk kažką naujai atlikti yra be galo sunku, tiesiog stengiuosi, kad maksimaliai įgyvendintume autoriaus nurodymą, prašymus, tempus, dinamiką. Manau, kad tokiame kūrinyje kažkokių mano asmeninių išsigalvojimų, ritmo ar tempo kaitos negali būti ir nereikia.

– Turbūt nedažnai „Camerata Solaris“ turi po du koncertus per dieną. Kaip ruošiasi šiam liepos 6-osios iššūkiui?

– Ruošiamės fiziškai: stengiamės kuo daugiau ir daugiau groti Penktąją simfoniją nuo pradžios iki pabaigos, kad priprastume prie fizinio krūvio. Tam, kad atliktum šią simfoniją taip, kaip prašo L. van Beethovenas, reikalingos ne tik emocijos, bet ir didelės fizinės pastangos. Nepamirškime, kad liepos 6-oji taip pat yra ir Tautiškos giesmės diena, tad devintą valandą vakaro būtinai kviesime drauge su visais pasaulio lietuviais Nidos savivaldybės aikštėje giedoti Tautišką giesmę.

– Ar galime tikėtis išgirsti tokių koncertų ir ateityje?

– Labai norėčiau tikėtis ateityje ir aš. Mano tikslas, kad Šiauliuose atsirastų nors nedidelis simfoninis orkestras ir galėtų pradėti groti visų genijų simfonijas. Jau planuose kitiems metams turiu F. Šuberto irgi Penktąją simfoniją. Džiaugiuosi, kad kol kas jaučiu palaikymą savo sumanymams. Jei viskas pavyko su šiuo, per pastarąjį pusmetį būsime padarę tris rimtus įrašus: MK Čiurlionio Styginių kvarteto C-moll mano, Česlovo Sasnausko Requiem e-moll mano šalyje su Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ ir L. van Beethoveno Penktąją simfoniją. Puikus rezultatas, sakyčiau.

• Kalbino Marina Visockienė



Source link

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -