Branduolinis palikimas žemės gelmėse. Kaip bus apsaugota aplinka

0


Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos šiuo metu saugomos Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje esančios laikinose saugyse, kurios suprojektuotos 50 metų naudojimo laikotarpiui.

Šiam terminui pasibaigus, radioaktyviosiomis atliekas privalėsime sutvarkyti galutinai, amžiams jas padedant į žemės gelmėse įrengtą giluminį atliekyną tam, kad nuo radioaktyvaus palikimo būtų apsaugotos dabartinės ir būsimos kartos. Kaip toks statinys užtikrins žmonių ir aplinkosaugą?

Giluminis atliekynas – tai inžinerinis statinys, įrengtas kelių šimtų metrų gylyje, seismiškai ir tektoniškai stabilios geologinėse formacijose. Šiuo tikslu atrenkamos per milijonus metų mažai pakitusios geologinės formacijos, kurių savybių galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, ir toliau išliks stabilios per ateinantį milijoną metų.

Pasak Ignalinos atominės elektrinės giluminio atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko, giluminis atliekynas projektuojamas daugiabarjerės apsaugos sistemos principu, siekiant radioaktyviųjų atliekas patikimai izoliuoti gamtiniais ir inžineriniais barjerais.

„Geologinės formacijos veikia kaip natūralus, nelaidus vandeniui gamtinis barjeras, užtikrinantis pačio statinio stabilumą. Inžineriniai barjerai – konteineriai, patalpintos radioaktyviosios atliekos bei tunelių užpildai – atlikus papildomus apsauginio barjero reikia“, – pažymi A. Vyšniauskas.

Jis priduria, kad sistema planuojama taip, kad viename iš jų įvykus pažeidimui, kiti atliktų apsauginio barjero apsaugos. Be to, sudėjus visas radioaktyvias atliekas, giluminis atliekynas bus pilnai užsandarintas, be menkiausių galimybių į jį pateikti. Taip užtikrinama ilgalaikė sauga nuo galimo radiologinio pavojaus.

Anot A. Vyšniausko, planuojant giluminį atliekyną Lietuvoje, remiamasi pažengusių šalių, tokių kaip Šveicarija, Švedija patirtis bei Suomijos pavyzdžiai, kuriuose analogiškas statinys jau yra įrengtas ir planuojamas eksploatuoti.

Kalbant apie giluminio atliekyno poveikį aplinkai, vienas dažnesnių gyventojų užduodamų klausimų siejamas su šio požeminio statinio galimu geriamojo vandens šaltiniams, gruntiniams vandenims, upėms ir ežerams. Ekspertai ramina – poveikis nei požeminiam, nei paviršiniam vandeniui nenumatomas.

Bendradarbiaudama su VĮ Ignalinos atominių elektrinių, geologinių tyrimų, įgyvendinamo GA projekto apimtyje, vykdo Lietuvos geologijos tarnyba, kuri taip pat nustato atliekyno pagrindą geologinio tinkamumo atrankos kriterijus, tvirtina visas įrengimui numatytas ir su geologijos sritimi susijusias veiklas.

Pasak dr. Jolantos Čyžienės, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vanduo yra vienas iš svarbesnių kriterijų į kurį atsižvelgiama dar prieš pradedant bet kokius su giluminio atliekyno įrengimu susijusius darbus, todėl parenkant svarbias vietas be geologinių autobusų atliekami ir hidrogeologiniai tyrimai.

„Giluminio atliekyno įrengimo potencialios vietos parinkimą didžiąja dalimi lems geologinių formacijų tinkamumas, patariantis užtikrinti barjerinę apsaugą, užkertančią kelią radionuklidų prasiskverbimui į išorę tūkstančiams metų. Šiuo tikslu būtini detalūs ir nuosekliai vykdomi tiek geologiniai, tiek ir hidrogeologiniai tyrimai“, – pabrėžia J. Čyžienė.

Ekspertų teigimu, tinkamos vietos yra būtent ten, kur požeminio vandens sluoksniai yra iš viršaus ir apačios apriboti itin mažu renkamu vandeniui gerai uolienų sluoksniu. Šios geologinės formacijos kartu su inžineriniais barjerais leis saugiai izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo biosferos bei apribos nuo poveikio žmogaus gyvenamajai aplinkai – dirvožemiui, vandeniui ir orui.

Be to, anotos, numatomais naujais geologiniais tyrimais siekiama gauti naują informaciją apie žemės gelmes ir visuomenei bei valstybės institucijų sprendimų priėmimui reikalingas, tiesioginiais tyrimais pagrįstas ir patikimas žinias.

Projekto metu vykdant giluminio atliekyno vietos atrankos geologinius tyrimus, gautus rezultatus galima naudoti ne tik geografijos, inžinerijos, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, kitų sričių specialistų bei mokslininkų praktinių, moksliniais ir edukaciniais tikslais.

Vykdant giluminio atliekyno statybos darbus, išankstiniais duomenimis, planuojama iškasti iki 1 mln. tonų uolienos, kuri bus laikinai saugoma iki 150 hektarų ploto aikštelėje. Statybų etape iškasta uoliena bus supilta atgal, užsandarinant iškastus tunelius.

Preliminariai numatoma, kad tiesiogiai su giluminiu atliekynu susijusi antžeminė infrastruktūra užims iki keliasdešimties hektarų plotą. Už jo ribos nenumos apsaugos zonos ar apribojimai, todėl teritorija viršija uždaryto giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno gali būti saugiai naudojama pagal paskirtį, vystant paprastą veiklą, įskaitant ūkininkavimą.

Giluminis atliekynas, kuriame ateityje bus galutinai sutvarkytas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, yra vienintelis tvarus ir galutinis tokių atliekų sutvarkymo būdas.

Nors esamos laikinos saugyklos suprojektuotos saugoti panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas apie 50 metų, įmonė jau dabar vykdo vietos giluminio atliekyno įrengimui atranką.

Šiai dienai yra identifikuotos 77 potencialios vietos 29 Lietuvos savivaldybės, kurios bus įvairiapusiškai tiriamos ir vertės iki 2047 metų. Tik po kompleksinių ir detalių tyrimų bei derinimo su visuomene, 2047 metais numatyta išrinkti galutinė vieta giluminiam atliekynui.

• Ignalinos AE informacija



Source link

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - VeidoskaitaTeniso treniruotės -